Sūriai
Lukštenu iš akies tavo vyzdį,
Įdienojusį per visą gylį,
Nesuspėjo blakstiena nukristi,
Tik šlapiai pasroviui nusiyrė.
Nesuspėjo išbūti, jau grįžta,
Be skubėjimo išgeria sūriai,
O šalikelėj pamirštas Kristus
Į išeinantį vakarą žiūri.
Juozapava