Sonetų vainikas. Rudenio šaltas lietus

12.


Kai širdį spaudžia, jis niūrus,
Stovėdamas baltoj tyloj,
Sušalęs vienišas žmogus,
Aš ras užuovėją gamtoj?

Balta ramybė lapkrity,
Pabalus žemė be žolės.
O už to kelio, ten toli,
Tik horizontas. Tu vilies

Surasti širdgėlai namus,
Tą jaukų kampą šilumos,
Kur tavo sielai gera bus
Ir tyliai, tyliai ji dainuos...

Užduodu klausymą – kodėl?
Kam širdį man kankinti vėl?
spika

2010-10-23 00:17:27

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Gaiva

Sukurta: 2010-10-24 10:52:52

Balta tyla ir ramybė lapkritį...
Gražu.Tam jokio rimo nereikia. :)

Anonimas

Sukurta: 2010-10-23 22:55:45

man nereikia linksmo/liūdno, man turi būti įdomu, užkabinti.

Anonimas

Sukurta: 2010-10-23 22:55:15

jūs rimuojate žmogus/niūrus - ne pagal galūnes rimuojama, o pagal priebalses - žmogus/pajėgus, niūrus/nugrius. manau, užteks pavyzdžių.

apie nuotaikas irgi nesupratote. aš kalbėjau apie monotoniją, o ne apie linksma/liūdna.

Vartotojas (-a): spika

Sukurta: 2010-10-23 18:11:44

Klausymas GLP: Norėčiau tiksliai sužinoti, kuo gi tas mano nemokšiškas rimas užkliuvo. Man kaip nesugebančiai teisingai rimuoti, būkit geras paaiškinkit, nes ir toliau darysiu tas pačias klaidas. Suprantu, kad visas vainikas jums nykus, besikartojantis ir neįdomus, man– toks rudenio lietus ir yra padejavimas, juk nesinori džiaugtis kai esi sušalęs ir iki kaulo pramerktas šalto lietaus. Ką padarysi, tai ir dejuoju, tokios mano emcijos, Gal man reikėjo džiaugtis ir šūkauti – kaip gerai, kaip gerai, aš sušalau...Gal dar ir susirgsiu, tai bus smagu ...Juk tokia tema negali linksmai praskambėti. Pasižadu asmeniškai Jums parašyti linksmą sonetų vainiką (kai išsiaiškinsiu dėl rimo) Nepykstu tikrai.Juk kiekvienas turi savo nuomonę.

Anonimas

Sukurta: 2010-10-23 16:50:36

sonetas tai sonetas, bet gerbiamieji, pastidijuokite rimą, jeigu jau rimuojate. sakau - išskyrus paskutines eilutes šis tekstas yra nerimuotas. dabar apie soneto emociją - ji, te nesupyks autorius, nuobodi iki negalėjimo, todėl bijau, kad visas vainikas bus nykus, besikartojantis, neįdomus, toks ilgas ilgas padejavimas, kur retorinių klausimų daugiau nei konkrečių įžvalgų ir atsakymų.

Vartotojas (-a): Laũmele

Sukurta: 2010-10-23 11:48:57

,,Surasti širdgėlai namus" ...

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2010-10-23 10:20:26

Lapkritis man pats niūriausias mėnuo. Toks beviltiškas... Gražiai per gamtą į jausmus.

Anonimas

Sukurta: 2010-10-23 07:31:46

Surasti širdgėlai namus, Tą jauų kampą šilumos... Vienišumas...lapkričio nostalgija...Patiko.