11.
Tai ko norėti iš žmogaus –
Rudens dienoj niūru, tamsu...
Piktai tarp medžių vėjas kauks,
Greit viskas pasidengs ledu.
Tik nuogas priekaištas prieš mus
Klajos šarmotam debesy,
Rudens spalvotos dienos bus
Jau nuskandintos užmaršty.
Pageltę kauburiai žolės
Taip vėjy vieniši linguos.
Ir net tavęs jie negirdės,
Po sniego patalu tūnos...
Apviltas jausis ir žmogus –
Kai širdį spaudžia, jis niūrus...
spika
2010-10-22 00:34:03
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2010-10-23 17:08:51
skaityti komentarą po dvyliktu. nuogąstavimai tvirtinasi.
Vartotojas (-a): pabiruogė
Sukurta: 2010-10-22 18:04:43
Tikrai rudeniškai ir gražiai, patiko.
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2010-10-22 10:33:28
Taip, tas dirbtinumas užknisa... Pritariu Kaip Lietui. O Sonetas gražus, kaip ir ankstesni...
Vartotojas (-a): Liepa
Sukurta: 2010-10-22 09:49:54
Belieka tik pagirti :)
Anonimas
Sukurta: 2010-10-22 08:12:23
Ryškūs rudens vaizdai. Nostalgiškai ir labai įtaigiai prakalba eilės. Patiko.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-10-22 03:09:12
Lietuviai apskritai niūrūs. Kita vertus, jau geriau tikras niūrumas, nei dirbtinė šypsena. Geras, kaip visuomet.