11.
Tai ko norėti iš žmogaus –  
Rudens dienoj niūru, tamsu...
Piktai tarp medžių vėjas kauks,
Greit viskas pasidengs ledu.

Tik nuogas priekaištas prieš mus
Klajos šarmotam debesy,
Rudens spalvotos dienos bus
Jau nuskandintos užmaršty.

Pageltę kauburiai žolės
Taip vėjy vieniši linguos.
Ir net tavęs jie negirdės,
Po sniego patalu tūnos...

Apviltas jausis ir žmogus –
Kai širdį spaudžia, jis niūrus...