Nebus akimirkų, nei valandų nebus,
Tik vakaro angis žiūrės į mus,
Tik sunksis tirščiai proretėm mintim,
Neapkabinsi, būsi su savim.
Garuos ant stalo šiltas kaži kas,
Nudeginsiu tik žvilgsnį, ne rankas,
Ne tavo būvį, tik keistus sapnus,
Kai vakaro angis žiūrės į mus.
Prisirps tamsa, į patalus sulįs,
Apims garuojantį puodelį žiovulys,
Angis rangysis į keistus sapnus,
Į tamsą ir į susapnuotus mus.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-10-21 23:59:21
Puikiai. Man labai patiko.
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-10-21 22:58:05
Pritariu vario blyksnei, man irgi šiurpuliukai prabėgo
Anonimas
Sukurta: 2010-10-21 21:34:00
Įtaigiai angis čia pražliaužė. Patiko. Įdomios metaforos.
Vartotojas (-a): Liepa
Sukurta: 2010-10-21 20:58:50
Įdomus, patiko.
Vartotojas (-a): skroblas
Sukurta: 2010-10-21 20:04:42
vakaro angis - stiprus įvaizdis. Patiko.