Santrauka:
žiežmariškas - - -
...aplenkdami į niekur vedančius takus,
sroveno ir srovena ž o d ž i a i įkalnėm,
kur menamus dangun laiptus
nepamirštu, –
o ir kitus tylos girdėjimus, kur t u –
kur m u s šešėliuose altorių ir akių giliai
įmintos tikrumos s t r ė v e koduoti imas
nepastatytam bokštui ne –
įvardintas buvimas...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): gulbinas
Sukurta: 2010-10-27 17:04:14
gi įvardinai. savo vardu...
:)
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2010-10-21 20:21:02
Čia prie Strėvos rašyta? :)
Gal ko nesupratau, bet juk žiežmariškai...
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-10-21 00:10:43
Gerai, labai gerai. Ne mano stiliuje, bet šis patiko.
Vartotojas (-a): Gaiva
Sukurta: 2010-10-20 23:40:59
Tyla,nes žodžiai aplenkia takus.
Kaip jiems taip tyliai pavyksta?
Tikras kodas.
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-10-20 22:19:23
Įkrito, tikrai įdomiai sukalbėta, brandžios mintys ir neįprastas srovės kodavimas.
Vartotojas (-a): Beprotybė
Sukurta: 2010-10-20 20:44:31
Pasaugosiu.
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-10-20 20:35:09
akių šešėliuose laiptai :)