...aplenkdami į niekur vedančius takus,
sroveno ir srovena ž o d ž i a i įkalnėm,
kur menamus dangun laiptus
                                              nepamirštu, –
o ir kitus tylos girdėjimus, kur t u –
kur  m u s  šešėliuose altorių ir akių giliai
įmintos tikrumos s t r ė v e koduoti imas
nepastatytam bokštui ne –
                                  įvardintas buvimas...