Sonetų vainikas. Rudenio šaltas lietus

9.

Į tas grožybes iš dangaus
Vis kreipsime savas akis.
Širdis jau saulės nebelauks –
Viltis tarp vėjų pasiklys,

Nugrimz į rudenio takus.
Tik lietūs lis ir lis, ir lis...
Lyg kiauras rėtis bus dangus.
Ir naktys dienas pasivys...

O pilkas rudenio dangus
Dar spaus mūs sielą ir jausmus.
Tik šaltas, šaltas kris lietus...
Šviesaus jau jausmo nebebus.

Regėsiu sapnuose margus,
Plevenančius ore drugius...
spika

2010-10-20 01:25:28

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): pabiruogė

Sukurta: 2010-10-22 18:10:37

Antrinu Meškienei - kaip tik tokia šiandien diena. Taip tikroviškai ir dailiai.

Vartotojas (-a): jūros dukra

Sukurta: 2010-10-20 11:09:13

Nugrims :)

Vartotojas (-a): Meškienė

Sukurta: 2010-10-20 11:07:32

O pilkas rudenio dangus
Dar spaus mūs sielą ir jausmus... Tikrai spaudžia sielą rudens lietūs, sukelia liūdesį ir kažko laukimą... Puikiai aprašėte šiandieninę mano nuotaiką...

Vartotojas (-a): Liepa

Sukurta: 2010-10-20 09:32:37

Nuoširdus liūdesio pajautimas, gražus eiliavimas. Patiko.

Anonimas

Sukurta: 2010-10-20 08:54:00

Nuklysiu į rudens takus,
Nors lietūs lis ir lis, ir lis...
Kaip kiauras rėtis bus dangus.
Dienas naktelės pasivys.

Regėsiu sapnuose brangius,
Plevenančius meilėj, drugius...
------------------------------------
Taip išsiverčiau. Šis Jūsų vainikas - priimtinas man. Sėkmės

Vartotojas (-a): Barabas

Sukurta: 2010-10-20 08:41:30

dvi paskutinės eilutės neblogos

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2010-10-20 04:04:46

Pilkas rudenio lietus primena pilkus nakties drugius. Margų plevenančių dar teks palaukti gerą pusmetį. Gražu...