9.

Į tas grožybes iš dangaus
Vis kreipsime savas akis.
Širdis jau saulės nebelauks –
Viltis tarp vėjų pasiklys,

Nugrimz į rudenio takus.
Tik lietūs lis ir lis, ir lis...
Lyg kiauras rėtis bus dangus.
Ir naktys dienas pasivys...

O pilkas rudenio dangus
Dar spaus mūs sielą ir jausmus.
Tik šaltas, šaltas kris lietus...
Šviesaus jau jausmo nebebus.

Regėsiu sapnuose margus,
Plevenančius ore drugius...