Sonetų vainikas. Rudenio šaltas lietus

8.

Apžvelgti bundančiu žvilgsniu
Bandys vėl saulė keldama.
Bet nepražys žiedai laukų,
Nes žemę dengs jau sutema

Ar tirštas rūkas, ar lietus,
Geltoni lapai ant žolės...
Toks spalio atviras dangus
Į kelią šauks iš nevilties.

Nuogi tik medžiai vis rymos
Ir svaigs nuo vėjo sūkurių,
Belaukdami baltos žiemos,
Klausydami liūdnų dainų.

Širdis gėrėtis nesiliaus
Į tas grožybes iš dangaus.
spika

2010-10-19 08:50:13

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2010-10-19 21:39:30

Pritariu Rimipimi ir Nijolenai.

Vartotojas (-a): gulbinas

Sukurta: 2010-10-19 17:02:54

:)

Vartotojas (-a): Nijolena

Sukurta: 2010-10-19 14:25:09

Nugalėti sonetų vainiko forma - ne pradinuko uždavinys.Jums gana neįkyriai gaunasi rutulioti rudens temą.Malonu skaityti.

Vartotojas (-a): spika

Sukurta: 2010-10-19 11:39:28

Parašytas sonetų vainikas, susidedantis iš 15 sonetų, kurie surišti kartu,paskutinė eilutė eina kaip sekančio soneto 1-oji, bet galima skaityti ir kaip atskirus sonetus, o spausdinu po vieną. 15-as sonetas susideda iš visų 14-kos sonetų paskutinių eilučių ir t.t.

Vartotojas (-a): Liepa

Sukurta: 2010-10-19 11:26:28

Gražus, rudeniškai liūdnas...