Sonetų vainikas. Rudenio šaltas lietus
8.
Apžvelgti bundančiu žvilgsniu
Bandys vėl saulė keldama.
Bet nepražys žiedai laukų,
Nes žemę dengs jau sutema
Ar tirštas rūkas, ar lietus,
Geltoni lapai ant žolės...
Toks spalio atviras dangus
Į kelią šauks iš nevilties.
Nuogi tik medžiai vis rymos
Ir svaigs nuo vėjo sūkurių,
Belaukdami baltos žiemos,
Klausydami liūdnų dainų.
Širdis gėrėtis nesiliaus
Į tas grožybes iš dangaus.