Krūpteli lapas rudens karuselėj,
Saulė atlaidžiai šypsosi: tegul pasidžiaugia.
Aptaško spalvom, lyg švęstu vandeniu,
Ir laimina, išeinančius vėjyje namo,
Pas motulę Žemelę, laukiančią, glaudžiančią.
Išdykę vaikai paseno, o vis motulės glėbin,
Lyg paguosti užmigtų amžinu miegu,
Lyg keltųsi, sapnuos pavasario sulaukę,
Žaliu dvelksmu gardžiai čepsėdami...
Tegul supasi...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): pabiruogė
Sukurta: 2010-10-21 03:01:56
Pas motulę Žemelę, laukiančią, glaudžiančią -tai jau tikrai, labai gražiai.
Vartotojas (-a): gulbinas
Sukurta: 2010-10-19 17:02:05
tai jau...kuo arčiau žemės-tuo saugiau..
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-10-19 11:33:41
Labai gražiai pateiktas ruduo.Patiko.
Anonimas
Sukurta: 2010-10-19 09:13:05
Jei Barabui patiko, tai ir man patinka :)
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-10-18 21:47:29
Žaliu dvelksmu gardžiai čepsėdami... Negirdėta dar, tikrai gražu.
Vartotojas (-a): Algimantas
Sukurta: 2010-10-18 21:00:18
Gražu...
Supuosi kartu...
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2010-10-18 20:59:04
neblogas
Vartotojas (-a): Liepa
Sukurta: 2010-10-18 20:54:08
Tegul supasi... gražu :)