Krūpteli lapas rudens karuselėj,
Saulė atlaidžiai šypsosi: tegul pasidžiaugia.
Aptaško spalvom, lyg švęstu vandeniu,
Ir laimina, išeinančius vėjyje namo,
Pas motulę Žemelę, laukiančią, glaudžiančią.
Išdykę vaikai paseno, o vis motulės glėbin,
Lyg paguosti užmigtų amžinu miegu,
Lyg keltųsi, sapnuos pavasario sulaukę,
Žaliu dvelksmu gardžiai čepsėdami...
Tegul supasi...