Santrauka:
trūksta viens kito...
Po tiek metų
vėl atplauki tu
iš to kito-
iš svetimo kranto.
Matyt, ne taip.
Ne taip mylėjom
viens kitą mes.
Ant širdies
lyg antkapį užrito.
Išsiskyrimo antkapį kažkas...
Snigs.
Žydės obelys
ir vyšnios.
Tava širdis
ne kartą gal dainuos,
bet trūks mums viens kito,
lyg išmušto akordo
iš nuostabiausios
žemėje dainos...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Santaja
Sukurta: 2010-10-19 21:06:45
skausminga...
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-10-18 22:17:56
Gilūs jausmai, kuriuos nenutrina net laikas. Ir po tiek metų < truks mums viens kito>. Skaudus išsiskyrimas.
Vartotojas (-a): Liusija
Sukurta: 2010-10-18 18:39:11
Taip paprastai ir gražiai nuskambėjo, patiko :)
Anonimas
Sukurta: 2010-10-18 14:53:47
Na, būna ir vieno balkio trūkumas.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-10-18 13:21:42
Bet juk iš tiesų net nežinome, kas ten anapus, gal ten visai neblogai, gal jie mūsų gaili. O išsiskyrimas visuomet skausmingas.
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2010-10-18 12:29:20
Priglausiu, nes palietė ...
Vartotojas (-a): Kapsė
Sukurta: 2010-10-18 09:38:59
Labai taikliai pastebėjote: šito ,,išmušto akordo iš nuostabiausios žemėje dainos" trūksta šiandien ne vienam. Patiko.
Anonimas
Sukurta: 2010-10-18 09:05:55
Jautrus ir skaudus kalbėjimas... Labai patiko :)