Po tiek metų
vėl atplauki tu
iš to kito-
iš svetimo kranto.

Matyt, ne taip.
Ne taip mylėjom
viens kitą mes.
Ant širdies
lyg antkapį užrito.
Išsiskyrimo antkapį kažkas...

Snigs.
Žydės obelys
ir vyšnios.
Tava širdis
ne kartą gal dainuos,
bet trūks mums viens kito,
lyg išmušto akordo
iš nuostabiausios
žemėje dainos...