Sonetų vainikas. Rudenio šaltas lietus

7.

Man rodos, saulė nenorės
Nuskriaust sužvarbusių žmonių.
Ir lietui laisvės nežadės –
Nepašykštės mums spindulių!

Pražys ruduo naujais žiedais:
Auksiniai rudenio lašai
Ant žemės kris ir vėjas žais,
Širdy aidės rudens vardai.

Prašvitus, šalnos pasitrauks –
Skambės skaidri, šviesi diena.
Ruduo toliau per žemę plauks
Mus guosdamas liūdna daina.

Mėgins dar saulė neskubiu
Apžvelgti bundančiu žvilgsniu.
spika

2010-10-18 08:44:47

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): AmberSea

Sukurta: 2010-10-19 08:33:57

Paprasta, lyriška ir gražu:)

Vartotojas (-a): Nijolena

Sukurta: 2010-10-18 17:18:17

Labai derantis sonetas prie šios dienos.

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2010-10-18 13:17:12

Ir tikrai dar apžvelgs, va, ir šiandien žiūri saulė. Gražu.

Vartotojas (-a): Kapsė

Sukurta: 2010-10-18 09:10:28

Toks mielas, viltingas sonetas. Skaitau ir atsitraukt negaliu.