7.

Man rodos, saulė nenorės
Nuskriaust sužvarbusių žmonių.
Ir lietui laisvės nežadės –
Nepašykštės mums spindulių!

Pražys ruduo naujais žiedais:
Auksiniai rudenio lašai
Ant žemės kris ir vėjas žais,
Širdy aidės rudens vardai.

Prašvitus, šalnos pasitrauks –
Skambės skaidri, šviesi diena.
Ruduo toliau per žemę plauks
Mus guosdamas liūdna daina.

Mėgins dar saulė neskubiu
Apžvelgti bundančiu žvilgsniu.