Malda ir mąstymas gyveno žmonėse,
Kol sutarė drauge – visuomenė klestėjo...
Pamąstymus lydėdavo malda.
Ji stiprino žmogaus tikėjimą,
kad žodis taptų kūnu ar idėja
ir nesikirstų su dora...
Gerai, kai žodis tampa kūnu,
Nuėjęs ilgą kelią tavyje...
Nuo palaidos minties svajūnės
Iki darbų sustingusių materijoje.
Gerai, kai darbus pastebi kiti,
Geriau, kai juos įvertina savi.
Slaptoj kertėj pamąstome -
Nejaugi tai – dėl ko gyvename...
Kviečiu paversti žodį kūnu,
Kad išsilaisvintų dvasia,
Kad išsipildytų svajonės
Ir siekiai taptų realybe...
Gyvenimas per trumpas,
kad suspėti padaryti viską –
Deja – kartu per trumpas,
Kad svajoti ir neveikti...
ir neapžvelgti to kas nuveikta...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2010-10-17 19:33:31
Gyvenimas per trumpas,
kad suspėti padaryti viską
Va, čia tai suprantama... :)
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2010-10-17 14:31:19
malda niekada nesiderino su mąstymu
prastas darbas
Anonimas
Sukurta: 2010-10-17 14:08:57
Perkeliu į prasmingą dienoraštinį, nes universalesnio lygmens nepasiekia. Tai kalbėjimas sau, apie savo suprastas tiesas.
TĘsinys. Po kad bendratis nerašoma, keiskite į svajotum/svajotų, neveiktų/neveiktum.
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2010-10-17 13:32:03
kaip geras kunigo pamokslas, mintis tikrai gera.
Anonimas
Sukurta: 2010-10-17 13:09:18
Mintis eilių labai gera, bet man per daug tų "kad", bandyčiau juos keisti kitais žodeliais :)