Malda ir mąstymas gyveno žmonėse,
Kol sutarė drauge – visuomenė klestėjo...

Pamąstymus lydėdavo malda.
Ji stiprino žmogaus tikėjimą,
kad žodis taptų kūnu ar idėja
ir nesikirstų su dora...

Gerai, kai žodis tampa kūnu,
Nuėjęs ilgą kelią tavyje...
Nuo palaidos minties svajūnės
Iki darbų sustingusių materijoje.

Gerai, kai darbus pastebi kiti,
Geriau, kai juos įvertina savi.
Slaptoj kertėj pamąstome -
Nejaugi tai – dėl ko gyvename...

Kviečiu paversti žodį kūnu,
Kad išsilaisvintų dvasia,
Kad išsipildytų svajonės
Ir siekiai taptų realybe...

Gyvenimas per trumpas,
kad suspėti padaryti viską –
Deja – kartu per trumpas,
Kad svajoti ir neveikti...

ir neapžvelgti to kas nuveikta...