6.
Ir plazda margu vėl žaismu
Atlėkęs vėjas neramus,
Užžėręs kelią prie namų
Dar barsto rudenio lapus.
Plevena lapai lyg drugiai...
Atmerkiu aš plačiau akis.
Ruduo auksinis, juk žinai,
Tik saulės spinduliuos nušvis.
Juk rudenėjantis dangus,
Lyg atspindys melsvų akių,
Jis saulei dar atvers vartus –
Visa širdim aš tuo tikiu.
Nutrinti tos šviesios vilties
Man rodos, saulė nenorės.
spika
2010-10-17 09:17:49
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): klajūnė
Sukurta: 2010-10-17 20:42:33
priglaudžiu...
Vartotojas (-a): nektariukė
Sukurta: 2010-10-17 20:37:56
"Nutrinti tos šviesios vilties
Man rodos, saulė nenorės."
Gražus, skambus kūrinys;).
Vartotojas (-a): Gaiva
Sukurta: 2010-10-17 16:57:21
Reikia tikėti grožiu.Puiku...
Vartotojas (-a): Liepa
Sukurta: 2010-10-17 14:30:29
Lengvai jūsų sonetai skaitosi, maloniai :)
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2010-10-17 14:21:49
primityvokas
Vartotojas (-a): Kapsė
Sukurta: 2010-10-17 12:27:34
Ačiū už gerą pluoštą spindulių.
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-10-17 09:49:37
Man irgi miela skaityti...paglosto vis...jau reikia visų sonetų krūvoj ;)