6.

Ir plazda margu vėl žaismu
Atlėkęs vėjas neramus,
Užžėręs kelią prie namų
Dar barsto rudenio lapus.

Plevena lapai lyg drugiai...
Atmerkiu aš plačiau akis.
Ruduo auksinis, juk žinai,
Tik saulės spinduliuos nušvis.

Juk rudenėjantis dangus,
Lyg atspindys melsvų akių,
Jis saulei dar atvers vartus –
Visa širdim aš tuo tikiu.

Nutrinti tos šviesios vilties
Man rodos, saulė nenorės.