Sonetų vainikas. Rudenio šaltas lietus

5.

Vėl byra spalvos ant žolės
Margaisiais raštų nėriniais.
O kas manęs pasigailės,
Pakirptais vasaros sparnais?

Ir liko kenčiantis dangus
Be mėnesienos ir žvaigždžių.
Kitokio rudenio nebus,
Kaip ir naujų, šviesių vilčių.

Su pirmu gruodu ar šalna
Nušvis vėl saulės spinduliai.
Ak netiesa, juk netiesa,
Kad saulę tu jau pamiršai.

Tik lapai skraidžioja ratu
Ir plazda margu vėl žaismu.
spika

2010-10-16 08:55:03

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Liepa

Sukurta: 2010-10-16 20:52:00

Yra dalykų, kurių negalima pamiršti - saulės, vilties, meilės... Gražus sonetas.

Anonimas

Sukurta: 2010-10-16 18:14:07

Švelnumas... Į mėgstamiausius.

Vartotojas (-a): Laũmele

Sukurta: 2010-10-16 11:04:09

Labai švelnūs, liūliuojantys Jūsų sonetai...patinka ir pasiimu :)

Vartotojas (-a): tarit

Sukurta: 2010-10-16 11:01:35

subyres, patyless
vargas ir nepades,tiklapai

Anonimas

Sukurta: 2010-10-16 09:20:30

Kad nuotaika būtų gera,
Į delną Jums - http://1.bp.blogspot.com/_52rTGxBOYM8/TLa7oNEsnNI/AAAAAAAAR54/uSeDPCT-j3Y/s1600/IMG.jpg
Spalvų vora,
Širdelė gal taip neliūdės,
Kada ruduo žvilgsny žydės :)