5.

Vėl byra spalvos ant žolės
Margaisiais raštų nėriniais.
O kas manęs pasigailės,
Pakirptais vasaros sparnais?

Ir liko kenčiantis dangus
Be mėnesienos ir žvaigždžių.
Kitokio rudenio nebus,
Kaip ir naujų, šviesių vilčių.

Su pirmu gruodu ar šalna
Nušvis vėl saulės spinduliai.
Ak netiesa, juk netiesa,
Kad saulę tu jau pamiršai.

Tik lapai skraidžioja ratu
Ir plazda margu vėl žaismu.