Juda mažos kupetaitės,
Čeža po jomis vaikai.
Ir berniukai, ir mergaitės
Virsta lapų kauburiais.
Šaukia mamos savo sūnus,
Pasigenda ir dukrų.
Ašarėlės - šaltos, sūrios -
Varva nuo plikų šakų.
O aniems dulksna nė motais:
Prakaituoti, murzini
Siaučia po beribį plotą -
Darganėlė nebaisi.
Ech, padūkėlė vaikystė!
Ji kaštonų kevalais,
Krištolinėm ledo blykstėm
Saulės šypseną pakeis.
Kapsė
2010-10-15 09:38:27
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Kapsė
Sukurta: 2010-10-17 11:57:02
Neseniai mačiau tokias ,,vaikščiojančias" kupetaites. Didmiesčiuose šito gal jau nebėra, o miesteliuose - taip. Dėkoju, kad dar skaitote. Pritariu Barabui. Ir man dabar atrodo, kad paskutinio posmo nereikia.
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2010-10-16 00:29:16
sustojau ir nežinau, ar supratau? Aišku, kad manam amžiuj - taip. O tame, kitame? Gal šiandien -tokia nuotaika mano. Atsiprašau...
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-10-15 22:42:06
pabuvojau vaikystėje. Ačiū.
Vartotojas (-a): Liusija
Sukurta: 2010-10-15 20:56:27
Linksmai, šelmiškai..... :D primena smagią vaikystę....
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2010-10-15 13:12:59
geras
tik paskutinio posmo nereikia
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-10-15 12:35:32
Labai išdykėliškos, smagios eilės..paiimsiu :) ...labai gražiai persiskaitė
Anonimas
Sukurta: 2010-10-15 11:18:49
Puikiai perteikta šėlsmo nuotaiką rudens dienoje. Patiko. Gražiai surimuota.