Juda mažos kupetaitės,
Čeža po jomis vaikai.
Ir berniukai, ir mergaitės
Virsta lapų kauburiais.

Šaukia mamos savo sūnus,
Pasigenda ir dukrų.
Ašarėlės - šaltos, sūrios -
Varva nuo plikų šakų.

O aniems dulksna nė motais:
Prakaituoti, murzini
Siaučia po beribį plotą -
Darganėlė nebaisi.

Ech, padūkėlė vaikystė!
Ji kaštonų kevalais,
Krištolinėm ledo blykstėm            
Saulės šypseną pakeis.