2.
Vėl ši tamsi rudens naktis
Ir debesys – juodi, juodi...
Kur ta mėnulio pilnatis,
Kur krintanti žvaigždė svaigi?
Neliko nieko man brangaus –
Nėra svajonių, nei žvaigždžių.
Ir iš vaiskaus rudens dangaus
Išnyko naktys pilnačių.
Tik supanti pilka būtis
Gramzdina, užveria vartus.
Čia karaliauja tik naktis,
Ir prieskonis burnoj kartus.
O sielos vėjas neramus
Gal mano žvakės neužpūs...
spika
2010-10-13 08:41:26
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): pabiruogė
Sukurta: 2010-10-22 18:12:56
Tegu neužpučia, labai sklandus.
Vartotojas (-a): Liepa
Sukurta: 2010-10-14 09:02:49
Labai patiko...
Vartotojas (-a): Liusija
Sukurta: 2010-10-13 22:40:24
Pritariu Nijolenai..... tiesiog puikus, jausmingas sonetas ;)
Vartotojas (-a): Santaja
Sukurta: 2010-10-13 20:16:57
neužpūs...
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2010-10-13 14:52:18
Labai įtaigiai ir sodriai perteikta rudens darganos ir tamsos nuotaika.Sonetas sudėtas dainingai sklandžiai.Dėkui, buvo gera skaityti.
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2010-10-13 11:23:06
Čia karaliauja tik naktis,
Ir prieskonis burnoj kartus. Ryški spalva iki nevilties. Pereinanti būsena į tamsų rudenį, gal natūraliu ritmu... O sielos vėjas neramus leidžia suprasti, kad neleis užsibūti... Pajaučiamai, jausmingai ir ritmingai.
Anonimas
Sukurta: 2010-10-13 10:12:55
O sielos vėjas neramus... Jautrus, nostalgija nuspalvintas tamsiomis spalvomis. Patiko.