2.


Vėl ši tamsi rudens naktis
Ir debesys – juodi, juodi...
Kur ta mėnulio pilnatis,
Kur krintanti žvaigždė svaigi?

Neliko nieko man brangaus –
Nėra svajonių, nei žvaigždžių.
Ir iš vaiskaus rudens dangaus
Išnyko naktys pilnačių.

Tik supanti pilka būtis
Gramzdina, užveria vartus.
Čia karaliauja tik naktis,
Ir prieskonis burnoj kartus.

O sielos vėjas neramus
Gal mano žvakės neužpūs...