Sonetų vainikas. Rudenio šaltas lietus

1.

Tik vėjas, vėjas ir lietus,
Nerimstantis dienom, naktim...
Toks pilkas rudenio dangus,
Net saulė šviečia neviltim.

Nejaugi taip ir pasibaigs?
Reiks laukti rudenio šalnų.
Pribaigs mane, visai pribaigs...
Širdy taip šalta, nejauku.

Tik galvoje viena mintis
Vis šnabžda, šaukia nenurimt
Ir nusilenkt, nes tik viltis
Rusena, verčia nesikrimst.

Žiūrės atmerkusi akis
Vėl ši tamsi rudens naktis...
spika

2010-10-12 09:55:04

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Laũmele

Sukurta: 2010-10-12 15:30:11

patiko...ypač : ,,
Žiūrės atmerkusi akis
Vėl ši tamsi rudens naktis..."

Vartotojas (-a): Liusija

Sukurta: 2010-10-12 14:38:34

Gerai perteikta rudens nuotaika, šaltis....

Anonimas

Sukurta: 2010-10-12 12:38:28

Liūdesingai... Man pasigirdo Šopenas. Patiko. Viltis.

Vartotojas (-a): jane doe

Sukurta: 2010-10-12 10:40:28

rudeniškas.. niūrus ir šaltokas... nors rusena viltimi. pritrūko gal kiek poetiškesnio žodžio. bet lyrikos yra