Sonetų vainikas. Rudenio šaltas lietus

1.

Tik vėjas, vėjas ir lietus,
Nerimstantis dienom, naktim...
Toks pilkas rudenio dangus,
Net saulė šviečia neviltim.

Nejaugi taip ir pasibaigs?
Reiks laukti rudenio šalnų.
Pribaigs mane, visai pribaigs...
Širdy taip šalta, nejauku.

Tik galvoje viena mintis
Vis šnabžda, šaukia nenurimt
Ir nusilenkt, nes tik viltis
Rusena, verčia nesikrimst.

Žiūrės atmerkusi akis
Vėl ši tamsi rudens naktis...
spika