Laikas Rekviem...
ant
vėstančių spindulių
Laikas
tingiai vers
kankano smagume
degančius lapus,
o sentimentų ribos
baigsis
ties dangumi,
apsunkusiu nuo
toksiškų debesų
ir jau pamiršusių
įstrižuosius vasaros
randus,
rudeninio striptizo
aistroje
droviu tylėjimu
žavės
medžiai,
išdidžiai klausantys
metų kaitos
skersvėjų orgijose
atliekamo solo -
pirmojo bučinio -
gyvenimo
Rekviem...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-10-12 22:35:03
Rekviem kankanui...
Anonimas
Sukurta: 2010-10-12 20:22:13
Eik tu, Broli, peklon, kad nusirašei čia!
Primalei, net tiršta. Ne, man jau ne! :(
Anonimas
Sukurta: 2010-10-12 17:47:47
PamiršusiŲ.
Kai kur gražiai blyksteli, tik reikia labiau iššukuoti tekstą.
Anonimas
Sukurta: 2010-10-12 13:06:05
bent jau man kažkodėl visai nedera kankanas šalia requiem.
sentimentų ribos - toks dalykas neegzistuoja.
Vartotojas (-a): jane doe
Sukurta: 2010-10-12 12:54:34
geras rekviem... aistrūs žodžiai
Anonimas
Sukurta: 2010-10-12 12:31:39
Puikiai parinktos metaforos. Sodri minties gija išraizgo nuostabius vaizdinius.
Anonimas
Sukurta: 2010-10-12 09:49:35
Kiek daug artimų širdžiai ir jautrių vietų šiame eilėraštyje... tokių kaip "o sentimentų ribos
baigsis ties dangumi..." arba "droviu tylėjimu žavės medžiai, išdidžiai klausantys metų kaitos
skersvėjų orgijose atliekamo solo - pirmojo bučinio - gyvenimo.."
Ar pajautėt dvigubai didesnę prasmę, kai viskas liejasi vienoje eilutėje???