ant
vėstančių spindulių

Laikas

tingiai vers
kankano smagume
degančius lapus,
o sentimentų ribos
baigsis
ties dangumi,
apsunkusiu nuo
toksiškų debesų
ir jau pamiršusių
įstrižuosius vasaros
randus,
rudeninio striptizo
aistroje
droviu tylėjimu
žavės
medžiai,
išdidžiai klausantys
metų kaitos
skersvėjų orgijose
atliekamo solo -
pirmojo bučinio -
gyvenimo

Rekviem...