Apie nemigą, šeimininką ir jo šunį

Santrauka:
Kažkada dedikavau vieną eilių savo direktoriui. Dabar darau tą patį, skirtumas tik tas, jog jau buvusiam direktoriui ir plius dar buvusiam darbdaviui. Suėdė man nervų sistemą jie gerokai, ėda net ir „sudie“ man pasakius, bet atsistatysiu - yra tam skirti vitaminai...
Gėlių vainikas – taurės kalijų
Ant mano kapo, kurio dar neturiu.
O šuo užkimęs garsiai skalija
Ir seilėm taškos lig ryto keturių.

Iš baimės žvaigždės sugula ant tako
Mėnulis tirpsta skiltele.
Netgi beržai drąsos netekę
Suvirpa pavėjui šile.

Mąstau – ar duoti gyvuliukui kaulą,
Ar lazda šonus šuniui išvanot?
Garantija – jo protėviai – šakalai,
Juk jie vieni temoka šitaip lot.

Besvarstant liūdesys apninka,
Ir gomuriu nurieda kamuolys –
Žinau, šuo turi šeimininką
Dėl kurio viską padarys.

Tačiau kaimynas man – ne draugas
Ir šuo dėl jo kas naktį plėšos.
Jau perspėjo kiti – tu pasisaugok –
Ne šuo, o šeimininkas tavo priešas.

Galbūt. Bet šitas – perka kalijas.
Anas – įkąsti taikos skaudžiai,
Miegot neduoda, garsiai skalija,
Be to jį patį šeimininkas baudžia...
...............................................................

Gėlių vainikas – žiedeliai astrų
Ant mano kapo, kurio dar neturiu.
Šunėkas senas – nebeįkąstų –
Dantų neteko keturių...
kaip lietus

2010-10-10 00:02:48

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): nektariukė

Sukurta: 2010-10-18 20:03:09

Įdomi istorija ir neblogai pateikta;).

Vartotojas (-a): Rudenė

Sukurta: 2010-10-15 23:18:37

Seniai pastebėta, "koks šeimininkas, toks ir šuo"
Ir ironijos ir sarkazmo užtektinai. Šaunuolis!

Vartotojas (-a): pabiruogė

Sukurta: 2010-10-12 15:54:05

Jei neišeina loti kaip duetą, geriau atlaisvink šitą vietą,
nes jei pradėjo - tai visai suės ir vitaminai nieko nepadės. :-)
Geras darbas.

Vartotojas (-a): Gaiva

Sukurta: 2010-10-12 07:27:04

Atsilaikysi.Ir vitaminai jokie čia nereikalingi.
Tik tikėjimas ir galva ;) .
Juk viską su savim turi.
O eilės puikiai sudėtos.Gera ironija,sugretinimas.

Vartotojas (-a): Laũmele

Sukurta: 2010-10-11 22:23:26

gerai, kad neturit to kapo, gražiai išrašot jausmus ... :) ...vitaminai sustiprins, o skaitančių gausa, atsiliepiant komentarais - turėtų paguosti...įdomiai Jūs čia per šuns - žmogaus santykį

Vartotojas (-a): eglute7

Sukurta: 2010-10-11 20:53:12

Perskaičius prisiminiau patarlę.
Gerai, kai šuo - draugas, bet blogai, kai draugas - šuo.

Vartotojas (-a): nektariukė

Sukurta: 2010-10-10 21:53:30

Puikus kūrinys.Patiko sarkazmas su jumoru.Aš tokius mėgstu;).

Vartotojas (-a): st_a_s

Sukurta: 2010-10-10 21:22:56

ech, rimipimi, išlaikykim harmoniją masteliuose - kodėl tik iš pažastų??? jei jau vapsvaliemenę, tai būtinai nuo kaklo, o dar geriau - nuo ausų :-)))
ir žiupnelis liūdnumo (veikiau - mąslumo) kaip vaistas - apvalantis sielą dalykas.

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2010-10-10 21:18:16

O ar panašu, kad aš save laidoju? Tai mane laidoja. O ar meilės lyrika neatsibosta? Net nuo dažnai valgomo medaus apkarsta...

Anonimas

Sukurta: 2010-10-10 20:51:20

Nuo priešo - apsiginsi, „draugas“ (ne šuo) į skutelius tikrai suplėšys.
Geriau, broliuk, jo... pasisaugok - į širdį kerta... ne į riešą.

Vartotojas (-a): PelėdaitėS

Sukurta: 2010-10-10 11:16:14

Geriausias atsakymas - ignoruoti. Šuo loja, o karavanas eina.

Vartotojas (-a): Kapsė

Sukurta: 2010-10-10 09:02:03

Vis per tą nemigą į galvą šauna įkyriausios mintys. Miegotume giliai ir nereikėtų dėl šunies kankintis.

Vartotojas (-a): skroblas

Sukurta: 2010-10-10 07:42:04

Ech, sunki ir šuns dalia. Žmogaus kartais taip pat.