Gėlių vainikas – taurės kalijų
Ant mano kapo, kurio dar neturiu.
O šuo užkimęs garsiai skalija
Ir seilėm taškos lig ryto keturių.

Iš baimės žvaigždės sugula ant tako
Mėnulis tirpsta skiltele.
Netgi beržai drąsos netekę
Suvirpa pavėjui šile.

Mąstau – ar duoti gyvuliukui kaulą,
Ar lazda šonus šuniui išvanot?
Garantija – jo protėviai – šakalai,
Juk jie vieni temoka šitaip lot.

Besvarstant liūdesys apninka,
Ir gomuriu nurieda kamuolys –
Žinau, šuo turi šeimininką
Dėl kurio viską padarys.

Tačiau kaimynas man – ne draugas
Ir šuo dėl jo kas naktį plėšos.
Jau perspėjo kiti – tu pasisaugok –
Ne šuo, o šeimininkas tavo priešas.

Galbūt. Bet šitas – perka kalijas.
Anas – įkąsti taikos skaudžiai,
Miegot neduoda, garsiai skalija,
Be to jį patį šeimininkas baudžia...
...............................................................

Gėlių vainikas – žiedeliai astrų
Ant mano kapo, kurio dar neturiu.
Šunėkas senas – nebeįkąstų –
Dantų neteko keturių...