Šviesa tokia ryški. Noriu pakilt ir paskęst joje. Atrodo, ten taip gera. Tik kažkodėl negaliu.
Jaučiu šlapią skausmą. Mano kelias į šviesą skęsta lietuje. Kiekvienas lašas kerta, tarsi
gyvatės geluonis. Po to tas skaudulys virsta pūliniu. Kentėti galima tik stipriai sugniaužus
kumščius. Taip stipriai, kad nagai smigtų į delnus.
Lietus nesiliauja. O aš nebesuvokiu, kur esu. Jei neskaudėtų, manyčiau, kad esu besvorė.
Po manimi nieko nebėra, virš manęs - lašų barbenimas.
Suskamba telefonas. Toli. Norėčiau atsiliepti, bet vokai per sunkūs atsimerkti, o rankos
bejėgės guli prie šonų. Lai skamba. Tai ženklas, kad esu šiame pasaulyje.
Pagaliau išgirstu ir žingsnius. Žlegt, žlegt. Lyg bristų per upę. Sunkiai, pavargęs. Ar kažką
sunkaus nešdamas. Žlegt, žlegt. Sustojo. Ir telefono nebegirdėti.
Nejau mane pastebėjo? Skausmas nebegrįžta. Ir lietus liovėsi.
Atgniaužiu kumščius. Užlieja šviesa.
Gaiva
2010-10-09 05:14:27
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Tikras Dearnis
Sukurta: 2010-10-09 21:54:55
Įdomi idėja. Užkliuvo tik trumpoki sakiniai. Taip, tokiais sakiniais lengviausia išvengti stilistikos lepsusų. Bet skaitančiąjam sunkiau įsijausti į kūrinio vidų. Jais net mintys tarsi sukapotos.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-10-09 12:29:46
Iš košmaro į realybę? Nejau lietus sukausto? ;)
Vartotojas (-a): antanas vėjyje
Sukurta: 2010-10-09 10:23:42
gerai, patiko
Anonimas
Sukurta: 2010-10-09 07:44:17
Susikaupimas. Vidnė kova. Tikėjimas. Puikiai perteikta būsena.
Anonimas
Sukurta: 2010-10-09 05:29:25
Gerai, kad į šviesą. Kaip dažnai būna atvirkščiau - iš šviesaus sapno į niūrią kasdienybę.