Pasiduodu, daugiau nekankinki
Su paliekančių gervių malda,
Pasiduodu, greičiau surakinki
Žiemkentėlį šaltąja ranka.
Tavo degantis grožis nešildo,
Jis sunkus lyg palaukės akmuo,
Ne vynu, lietumi mane girdai,
Tu dar vienas atslinkęs ruduo.
Aš žinau, mane vėlei priversi
Rinkti klevo raudonus lapus,
Drebulėlę drebėti ir verkti,
Slepiant vasarai siūtus rūbus.
Pasiduodu užgriuvusiai tamsai
Vėl ilgos ir bejausmės nakties,
Kol naujo pavasario krantą
Vilties spindulėlis nuties.
Palieku sau tik ilgesio šauksmą
Aš skardžios vyturėlio giesmės
Ir alyvų svaiginantį dvelksmą
Vakarais dar vienos gegužės.
Pasiduodu, daugiau nekankinki,
Juk matyti rytais taip skaudu,
Kaip jurginai, prie lango pražydę,
Padengti apgaulingu šerkšnu.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Baltas lapas
Sukurta: 2010-10-10 22:49:04
Gerai, kai pasiduodama atgimti,
Sukurti ir pratęsti grožį kitame
Sezonuose išmokstame numirti,
Ir vėl pakilti, kad galėtumėm gyvent
Vartotojas (-a): Liusija
Sukurta: 2010-10-08 19:57:36
Pritariu Meškienei, bet pats eilėraštis labai gražus, su jausmais ir ilgesiu.... Patiko:)
Vartotojas (-a): jūros dukra
Sukurta: 2010-10-08 18:32:08
Niekas čia nepasiduoda...bando prisijaukinti gražiais žodžiais. Ketvirtas posmelis šlubuoja...
Vartotojas (-a): Meškienė
Sukurta: 2010-10-08 14:03:56
Nereikia pasiduoti rudenio nostalgijai... Juk tai tik laikinas dalykas...
Praeis ruduo, toks verkiantis ir liūdnas,
žiemos suktinį baltą snaigės šoks,
ir kai išgersime nostalgiją lig dugno,
sugrįš pavasaris ir skardžiai nusijuoks...
Anonimas
Sukurta: 2010-10-08 13:27:33
Tikras rudens jausmas. Dar labiau norisi pavasario ilgėjančios dienos...
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-10-08 13:24:33
Na, va, pasiduodat. Nereikia, net jei jurginai šerkšnu padengti ;)
Anonimas
Sukurta: 2010-10-08 10:52:44
Palieku sau tik ilgesio šauksmą
Aš skardžios vyturėlio giesmės
Ir alyvų svaiginantį dvelksmą
Vakarais dar vienos gegužės.
-------------------------------------
Ar nebūtų sklandžiau? Man trūko čia tų pora skiemenukų iki liejimosi. Gražus išsisakymas, liejasi lyg vanduo, tik... ko taip liūdnai? Skaitau ir širdis klumpa, paliečiate. Man tikrai patinka Jūsų kūryba. Neužsigaukite, jei kas, nenoriu pasirodyti gudresnė, tesu tik maža Onutėlė :) Sėkmės Jums didelės ir... daug sveikatos, kad pavasaris gegutėmis pražystų :)
Anonimas
Sukurta: 2010-10-08 10:42:52
Kankins, Skroblai, dar ir kaip kankins. Ir nesvarbu tam mūsų gyvenimo rudeniui ar mes pasiduodam, ar mes kovojam:)