Pasiduodu, daugiau nekankinki
Su paliekančių gervių malda,
Pasiduodu, greičiau surakinki
Žiemkentėlį šaltąja ranka.

Tavo degantis grožis nešildo,
Jis sunkus lyg palaukės akmuo,
Ne vynu, lietumi mane girdai,
Tu dar vienas atslinkęs ruduo.

Aš žinau, mane vėlei priversi
Rinkti klevo raudonus lapus,
Drebulėlę drebėti ir verkti,
Slepiant vasarai siūtus rūbus.

Pasiduodu užgriuvusiai tamsai
Vėl ilgos ir bejausmės nakties,
Kol naujo pavasario krantą
Vilties spindulėlis nuties.

Palieku sau tik ilgesio šauksmą
Aš skardžios vyturėlio giesmės
Ir alyvų svaiginantį dvelksmą
Vakarais dar vienos gegužės.

Pasiduodu, daugiau nekankinki,
Juk matyti rytais taip skaudu,
Kaip jurginai, prie lango pražydę,
Padengti apgaulingu šerkšnu.