Sukūriau tau trapią stiklinę pilį.
Mažais pirštukais pabeldei į langą.
Švelniai pėdutėm rėmeisi, tyliai,
Saulė žėrėjo pro tavo dangų.
Laukei minutės, kad apkabinčiau.
Visas pasaulis už tavo veido.
Globot norėjau. Guosti, raminti.
Bet... sudaužyt pilį sau leidau.
Šukės pažiro, smigo į delnus.
Sužeidė širdį, žvilgsnis sustingo.
Angelu būti tave paleidau.
Mano svajonės šešėliuos pradingo.
Mums nebelemta mintim susisiekti.
Durys į laimę aklinai uždarytos.
Pilys subyra, pragaras lieka.
Ten neišaušta saulėtas rytas.
Gaiva
2010-10-08 08:15:18
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): pabiruogė
Sukurta: 2010-10-08 22:54:58
Labai gražiai susiskaitė,labai mielas, Globot norėjau. Guosti, raminti,bet...sudaužyti pilį sau leidau...
Kaip lietus labai įžvalgus :-)
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2010-10-08 17:00:04
Ir poetiniai išsiraudojimai palengvina ašarų svorį.Stiprybės.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-10-08 13:09:57
Iš tiesų skaudus. Bet juk tai ne apie JĮ, nes maži pirštukai, švelnios pėdutės. Gal tai apie JĄ, gal šįsyk autorė iš vyriškosios pusės rašė... ;)
Anonimas
Sukurta: 2010-10-08 09:42:36
Dzin! - padėk
ant tų pilių,
tark kitam:
- Tavy myliu! ♥
Anonimas
Sukurta: 2010-10-08 09:34:51
Skaudus patyrimas. Praradimas.
Suprantamai išreikšta.
Vartotojas (-a): Meškienė
Sukurta: 2010-10-08 09:29:54
Labai skaudus...
Anonimas
Sukurta: 2010-10-08 08:43:03
Skaudžios tam tikrų priverstinių moteriškų veiksmų pasekmės? Jei taip- tai sakau šiam eiliui TAIP :)