Sukūriau tau trapią stiklinę pilį.
Mažais pirštukais pabeldei į langą.
Švelniai pėdutėm rėmeisi, tyliai,
Saulė žėrėjo pro tavo dangų.
Laukei minutės, kad apkabinčiau.
Visas pasaulis už tavo veido.
Globot norėjau. Guosti, raminti.
Bet... sudaužyt pilį sau leidau.
Šukės pažiro, smigo į delnus.
Sužeidė širdį, žvilgsnis sustingo.
Angelu būti tave paleidau.
Mano svajonės šešėliuos pradingo.
Mums nebelemta mintim susisiekti.
Durys į laimę aklinai uždarytos.
Pilys subyra, pragaras lieka.
Ten neišaušta saulėtas rytas.