Santrauka:
Kodėl nemyli? Kodėl ? Amžinas kaltės ieškojimas -toks beprasmis.
Ar aš kalta, kad tąsyk lijo sniegas,
Ištrindamas apspjovusių vardus,
Kad parteryje nebeliko vietos ,
Kai su kita kalbėjai apie mus.
Ar kaltas tu, kad nesušildė žodžiai,
Kuriuos tave patamsy vaišinau?
Gal ne tokius paveikslus tau parodžiau
Ar per ilgai juos vienumoj tapiau.
Nesuprantu, kam viešpatis į ranką
Įkišo krepšį kvepiančių nuodų –
Lyg išalsuotų nuosprendį nesaldų:
Kad mes kalti už rudenį abu.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2010-10-08 08:13:43
Stipru. Neprimesta. Išjausta. Sveikinu:)
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2010-10-08 07:56:57
Kaip visada - puikus kūrinys. Pasisavinu (irgi - kaip visada). Gal vietoje „Kuriuos“, reikėtų rašyti: Kuriais tave patamsy vaišinau?
Vartotojas (-a): Maybe
Sukurta: 2010-10-07 23:09:38
nesaldžiai desertinės eilės, tokiomis niekada nepasisotinsi, bet norėsi dar ir dar.
be žodžių - imu.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-10-07 23:06:45
Geras, savam stiliuje. Vaizdingai, beje, skaitant viską mačiau ;)
Vartotojas (-a): Liusija
Sukurta: 2010-10-07 22:22:36
Jaučiasi skausmas, gal net ilgesys...... patiko
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-10-07 21:32:57
tikrai puikiai sueiliuota ir žodžiai patys tie :)
Vartotojas (-a): Beprotybė
Sukurta: 2010-10-07 21:26:30
Labai.