Ar aš kalta, kad tąsyk lijo sniegas,
Ištrindamas  apspjovusių vardus,
Kad parteryje nebeliko  vietos ,
Kai su kita kalbėjai  apie mus.
Ar kaltas tu, kad nesušildė žodžiai,
Kuriuos tave patamsy vaišinau?
Gal ne tokius paveikslus tau parodžiau
Ar per ilgai juos vienumoj tapiau.
Nesuprantu, kam viešpatis į ranką
Įkišo krepšį kvepiančių nuodų  –
Lyg išalsuotų  nuosprendį nesaldų:
Kad mes kalti už rudenį abu.