Santrauka:
Nelengvas (ir daug išlieto prakaito) darbas- repeticijos teatre, jeigu nori gerai kažką suvaidinti...Bet verta:).
Aš gyvenu tuo;)...
Kai pavargus nuo savo minčių,
Įbridau aš į žolę miglotą,
Taip norėčiau tikėti rytojum vaiskiu.
Kad užmigčiau soti ir pabusčiau rami.
O išskleidus sparnus, tyroje erdvėje,
Nelįstų benamė mintis.Deja-
Neduoda pakilti. Bet atmerkus akis,
Aistras praeity dar regiu.
Netikėtai stebiuosi, jog rymau viena,
Ryškios šviesos ir ringas
Jau tuščias paklotas. Tyliu.
Laikas naująją sceną seniai repetuoti...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-10-07 22:58:17
Miglota žolė, tai tikriausiai įsijautimas į būsimą vaidmenį, į naujus potyrius?
Anonimas
Sukurta: 2010-10-07 22:22:20
Literatūriškai šiaip sau, gal į asmeniškus potyrius, kurie šįkart netampa universaliais, nueita.
Perkeliu į dienoraštį.
Vartotojas (-a): Liusija
Sukurta: 2010-10-07 22:11:25
Man patiko, įdomūs vaizdai ir praeities atsiminimai......:)
Anonimas
Sukurta: 2010-10-07 17:18:31
Nesupratau!? Tokia jauna ir jau repetuoji su pana Smertele „PASKUTINIS ATODŪSIS“ epizode?
pė. sė. rytas už vakarą bus protingesnis - dainuosi su angelais „Plazdėk akimirka - myliu“ ;)
Vartotojas (-a): Virgutė
Sukurta: 2010-10-07 14:00:48
nesupratau,tikrai susipainioje mintys
Anonimas
Sukurta: 2010-10-07 11:39:33
Kažkoks šį kart susipainiojęs :)