Neveidmainiška istorija apie pasaką

Juokitės...man labai šlykštu matyti tą džiaugsmą, kuris sklinda iš jūsų pirštų galiukų, nes didžioji jo dalis- tik profesionalus montažas. Pirmas, antras dublis... Nekenčiate. Ir trenkiate draugo galvą į sieną. Iš sienos pasipila saldus kraujas. Bet tai bus iškirpta ir nepaviešinta. Purvina aktorystė.
Močiutės jumis didžiuosis ir mirs. Mirs, o veidą bjauros šimtai dirbtinės šypsenos išvagotų raukšlių.
Nes jūs tik kylate...ir niekad nežengiate atgal. Bet svarbiausia, visų svarbiausia, kad jūs laimingi. Ta laimė susideda iš didelės nevilties ir keleto spalvotų akcentų, nugalinčių visas tas tamsumas, bet tik išoriškai. Viduje jūs juodi kaip žemė, ir pūvat, vis nyksta realizmas iš tų spindinčių didelių akių. Man šlykštu, bet stebiu jus, nes patys patikėjot savo pasaka, o aš joje gimiau, ir malonu, nes jau galiu suvokti, kas čia darosi. Tai pasaka, kur visi šypsosi, sukandę dantis ir gimdo vaikus, kuriuos taip pat sėkmingai skandina lauko tualetuose.
Aš jūsų nesmerkiu, gyvenimų tapytojai. Sukuriate man spalvingą cirko atmosferą, kur kvepia cukraus vata ir pyragaičiais. Bet taip ir mirsiu jų neparagavusi... Nes tai tik dar vienas pasakos vaizdinys.
lūpdažis

2010-10-06 20:38:15

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2010-10-06 23:49:29

Iš tiesų piktas, bet bent jau be jokio maivymosi ir tikras. Ne viskas, kas pikta yra negražu ir nereikalinga. Dilgėlė irgi pikta, bet ji visai gražiai žydi, o dar ir vaistažolė, ir maistinis augalas.

Vartotojas (-a): Rykštė

Sukurta: 2010-10-06 21:14:22

Per daug kraštutiniška. Piktas monologas, nežinia, ar turintis prasmę skaitytojui. Manau, kad ne.
Keliu į dienoraštį.

Tačiau sutinku su Prozaiku dėl tokių monologų publikavimo. Kontekste skambėtų visiškai kitaip. Ir galbūt girčiau. Tačiau išplėštas iš teksto (jo galbūt net nėra, tik įsivaizduoju, kad gali būti) tekstukas skaitytojui nieko nesako.

Vartotojas (-a): Besparnis angelas

Sukurta: 2010-10-06 21:03:54

Čia kažkokis "pyktukas" kojytėm patrepsėjo... Na ir kam tas smurtas su galvelių daužymais sienon ir paskenduoliais ne itin pikantiškose teritorijose? Gal tai palikti kriminalistams?
P.s. :sako mirus raukšlių nebūna (tiksliai nežinau), o tai reiškias liks tik dirbtinės šypsenos...ir dvejoju dėl kūrinio kategorijos: tai turbūt,mano manymu, ne proza...