Kopos

Gilią vinį įrėžė laikas,
Pradingo minutės ilgam.
Verkia vėjas jūroje šėlęs,
Bangos muša smėlėtan krantan.

Kažkodėl seku pasaką vėlei,
Ir tavęs dar prašau pasilikt.
Išnykai smėlio kauburėliuos.
Kopų tylą veria bangos liūdnai.
agnete1994

2010-10-06 17:37:01

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): semema

Sukurta: 2010-10-06 18:54:12

gražus liūdesys man patiko

Vartotojas (-a): Rykštė

Sukurta: 2010-10-06 18:23:19

Vinis - moteriška giminė. Tad - gili vinis.

Kurį laiką neskaičiau jūsų darbų, bet paskaičius supratau - nė žingsnelio nežengėt pirmyn.

Vartotojas (-a): Žiogas

Sukurta: 2010-10-06 18:14:37

toks kūrybos tipas man primena H.Radausko kūrybą. Tik formos atžvilgiu - dar toli toli iki jo. (Vien jau todėl, kad minėto autoriaus kūriniams būdinga itin griežta forma. O Tavo eilėraščio formai dar reikia tobulėti.)

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2010-10-06 18:10:38

Čia kopos, Liepa, ne kapai. Taip išsagandai Netobulos, kad negali atsitokėti :) Juk gali būti žuvėdros klyksmas...

Vartotojas (-a): Liusija

Sukurta: 2010-10-06 17:55:30

Liūdnas, bet gražus kūrinys, tikroviškai pavaizduota jūra......... patiko:)

Vartotojas (-a): netobula

Sukurta: 2010-10-06 17:50:39

Rimuok sklandžiau, arba išvis rimo atsisakyk. Ieškok originalesnių minties išraiškų. Sėkmės savęs atradime.

Vartotojas (-a): Liepa

Sukurta: 2010-10-06 17:42:38

Vėl tragiškas kūrinys su tragiška pabaiga... Ir iš kur tas noras žmones gąsdinti?