Kokia spalva kvepia mano rytai.
Obuoliais ir kriaušėm iš tavo sodų.
Sušalusios lūpos, kurias suradai
Šnabždėjo vardus šykščiai, vienodai.
Blakstienos, nusėtos veidrodžių šukėm,
Pirštai - nunokę mėlynos uogos.
Jei užkliuvau, truputį pabūkim.
Kol mano rytas lapais nenuogas.
Jei ir tavo širdy šalną pasėjo,
Sukaustė grandinėm valią ir būtį,
Spjaukim į sielą tiems, kuo
tikėjom.
Jei mūsų sodai nežydi rugpjūtį.
Gaiva
2010-10-05 04:58:14
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): pabiruogė
Sukurta: 2010-10-08 23:00:30
Ir man gražu, ypatingai tas -nenuogas-,
nežinau, kaip sodai, bet mano vyšnia pražydo rugpjūty - viena šakelė.
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-10-05 23:28:35
jausmai, jausmai...Pražys tie sodai rugpjūtį, tikrai pražys.
Anonimas
Sukurta: 2010-10-05 14:59:11
Barabas parašė, ką ir pati galvoju. Šis per trafaretiškas.
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2010-10-05 14:35:38
Kol mano rytas lapais nenuogas ---> ši eilutė patiko man
visa kita pernelyg sentimentalu
Anonimas
Sukurta: 2010-10-05 14:07:36
Primena pageidavimų koncertus (man jie nepatinka, bet savą auditoriją visgi turi).
Anonimas
Sukurta: 2010-10-05 14:01:12
Truputį pabūkim...
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-10-05 12:36:07
Gražu. Toks klasikinis rimavimas. Paprastos mintys, bet išraiška tokia subtili, savita.
Vartotojas (-a): Meškienė
Sukurta: 2010-10-05 08:13:15
Jautrus...Pražys dar Jūsų sodai, tikrai pražys...