Kokia spalva kvepia mano rytai.
Obuoliais ir kriaušėm iš tavo sodų.
Sušalusios lūpos, kurias suradai
Šnabždėjo vardus šykščiai, vienodai.

Blakstienos, nusėtos veidrodžių šukėm,
Pirštai - nunokę mėlynos uogos.
Jei užkliuvau, truputį pabūkim.
Kol mano rytas lapais nenuogas.

Jei ir tavo širdy šalną pasėjo,
Sukaustė grandinėm valią ir būtį,
Spjaukim į sielą tiems, kuo
                              tikėjom.
Jei mūsų sodai nežydi rugpjūtį.