Santrauka:
Mano kiek kitokia, nei A.Vienuolio „Paskenduolės“ interpretacija. O brūkšniai eilėraštyje skiria laikus ir mintis. Norint viską surišti, reikėtų poemą rašyti :)
Prabudęs rytas nuodėmingai žiba
Skaisčia nebraidžiota rasa.
Svirne netyla knarkesys mužiko,
Dukra jo pinasi kasas.
Ponaitis jaunas bėrą žirgą girdo
Upely ties seklia brasta.
Dukra, kol tėvas neišgirdo,
Kol virpa jo vešli barzda,
Pakniopstom nulekia per lauką
Link miško kvepiančio rūku.
Nekantriai mylimasis laukia.
Sugrįžt privalo ji laiku –
Kol tėvas skrandą užsimetęs
Naminės kvortą išdažys.
„Kur trainiojiesi, tu – gyvate!“ –
Rėks pasigėręs. Lyg ožys.
Raiba gegutė suskaičiuoja
Daug bučinių saldžių, saldžių.
Apsnūdęs miškas sualsuoja
Ne rytmečio vėsa – karščiu.
...............................................
Ponaitis jaunas bėrą žirgą girdė
Ne savo – svetimoj šaly.
Jį aštrus priešo kardas kirto –
Žinia atskriejo iš toli...
................................................
Ir tėvas skrandą užsimetęs
Subliauna gyvulio balsu:
„Tai prisitrainiojai, gyvate!“–
Pagriebia dukrą už kasų...
Pakniopstom nulekia per lauką
Prie upės, tartum prie mamos.
Daugiau juk niekas nebelaukia –
Nebėra jo ir šilumos.
...............................................
Koks šaltas rudenio vanduo
Sielas išlaisvinęs iš kūno...
O rytas verkia, nes ruduo.
Nukritę lapai upėj pūna...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-10-07 22:39:10
viskas keičiasi: galima priskirti istorijai ... ,,Pakniopstom"
Vartotojas (-a): Frisquet nuit
Sukurta: 2010-10-06 19:16:21
Taip, šauni interpretacija. Dar šaunesnė komentaruose, skirta Barabui! ))))
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-10-05 23:37:14
Sujaudino ši Veronikos interpretacija, nors ir mūsų laikais visai kitaip dabar (vieniša motina pagarboj ir jai skirtas šioks toks valdžios dėmesys)Žinomas kūrinys, bet visai kitaip priimu. Įdomi ir Barabui sukurta Veronika, tik ji negyva, su tepalo ašara.
Anonimas
Sukurta: 2010-10-05 22:37:44
Pakraupau nuo gražumo :)
Vartotojas (-a): Liepa
Sukurta: 2010-10-05 18:20:22
Įdomi interpretacija, man patiko.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-10-05 17:06:22
... Veronika perėjusi iš AZ plokštumos atsidūrė beorėje erdvėje.„Dieve“ -, pagalvojo ji, „Ir vėl pamiršau pripildyti skafandrą kreono dujų. Tebūnie, nenoriu gyventi, mano mylimasis žuvo nuo Alfa Kentauro ateivių rankos, o jo palikuonis niekada nebegalės grįžti į Žemę. Tegul praryja mane juodosios skylės energetinis laukas, tegul apsauginį šarvą sutraiško pralėkęs meteoritas, aš nenoriu gyventi.“.
Po erdvės platybes Beta Gama sistemoje plaukiojo bedvasės organikos liekanos. Pro šalį skrendančio erdvėlaivio kabinoje sėdėjęs robotas nubraukė šykščią tepalo ašarą. Tai buvo duoklė neišsipildžiusioms biologinio pasaulio subjektų svajonėms. O juk jų visatoje tebuvo likę vienetai...
Barabai, o dabar ar geriau? Ar neliūdna? ;)
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2010-10-05 14:31:09
nuobodu
Anonimas
Sukurta: 2010-10-05 09:11:20
Gerai čia. Tokia netikėta tema, idėja. Tėvas patiko :) Randu panašumų su... ai, tiek jau to :)))
Vartotojas (-a): Meškienė
Sukurta: 2010-10-05 08:09:41
Paskutinis labai labai suvirpino...Gilus toks...O ir visas kūrinys labai patiko... :)
Vartotojas (-a): Gaiva
Sukurta: 2010-10-05 05:02:03
Man gaila sudaužytų likimų.
Taip ryškiai nuspalvinta.Stipri emocija.
Vartotojas (-a): Tikras Dearnis
Sukurta: 2010-10-05 00:21:26
Įdomi paskenduolės interpretacija.