(Kompozitoriui Juozui Naujaliui)

Balti bažnyčios bokštai, rausvo granito žvilgsnis
Ir kerinti melodija paukščiu skrist paleista,
Vienos tokios pakanka, kad savo žemėj liktum  
Gyvybės vandeniui prilygstančia daina.

Maironio žodžiams lakius sparnus sukūręs,
Gyvent tautos padangėj juos prisaikdinai,
Kad braukdamas nuo veido rasos lašelį sūrų,
Lietuvis savo žemę mylėtų amžinai.

Nuo čia į Lietuvą, į brolių, sesių širdis
Ir šiandien sklinda gražiausioji giesmė,
Lyg maldą, himną, ją kiekvienas girdim -
Joj mūsų skausmas, grožis ir garbė.

„Graži tu, mano brangi tėvyne, ...“ –
Keli vos žodžiai, o taip stipru,
Kada kentėjom mes nusiminę,
Nuo jų skaistumo darės šviesu.

Ateina žmonės, žvaigždėm nušvinta,
Po jų kiti... ir dar kiti.
Ilgai žėrės, skambės didingai,
Užgimusi žvaigždė
                              Raudondvario širdy.

Ruduo, pageltę medžių lapai virpa,
Nedrįsdami sudrumst tavos rimties,
Mintis sustingsta granite, bet nenumiršta,
Nes Lietuvai jos reikia kaip vilties.