Ir jie vis sukas, traška. Nugyveno
Lyg praeities mozaika,
Dengianti neišmintus pilkus takus.
O aš žadėjau būt laiminga, nors vienu rudeniu pasenus,
Bet gilumoje pasiklydęs vaikas,
Trypiantis tuos leisgyvius lapus.
Tik gumulėlis pasilieka gerklėje, kutena.
Ašarų neišverktų.
Tiesiog maniau...ne...tai tik geltonuojantis dangus.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Liusija
Sukurta: 2010-10-03 16:20:06
Liūdna nuotaika, bet kažkuo palietė širdį, patiko
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2010-10-03 14:26:16
"Bet gilumoje pasiklydęs vaikas..." šią eilutę turbūt reikia suprasti, kad gilumoje ESU tik pasiklydes vaikas"?, arba "Bet gilumoje pasiklydęs vaikas trypIA tuos leisgyvius lapus". Kažkaip šis sakinys pradangino tarinį. :) ir aš susipainiojau.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-10-03 14:23:51
O man patiko. Pirmos keturios eilutės ypač ir išrišimas pabaigoje.
Anonimas
Sukurta: 2010-10-03 14:06:09
Negrynas emocijų mišinukas.
Perkeliu į Jausmus.
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-10-03 13:18:59
... neišsipildę viltys rudens lapais visada moja :) ...