Sena upės vaga bėga vaikystė,
Kur malūno sparnai atsisveikinant moja.
Srovė vienon pusėn - negalėsi sugrįžti.
Jos bangavimas tylią lopšinę kartoja.
Ruduo sklaido išbalusį rūką,
Švelniai nuo nuotraukų praeitį braukia.
Iš senų kalėdinių atvirukų
Šeimos vakarai varpeliais atplaukia.
Akyse šelmiškos žvaigždės žaidžia,
Vaikystė kiekvienoj raukšlelėj šypso.
Dar ruduo mažos širdies nepažeidžia.
Basakojė liaunais čiobreliais pražysta.
Gaiva
2010-10-03 09:51:31
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2010-10-03 22:58:49
Akyse šelmiškos žvaigždės žaidžia,
Vaikystė kiekvienoj raukšlelėj šypso.
Tikrai šypso... :)
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2010-10-03 15:20:46
Toks mielas ir šiltas... Nostalgija dvelkiantis, bet prisiglaudžiantis ir suvirpinantis iš vaikystės šeimos vakarų atklydusiu varpelių skambesiu...
Anonimas
Sukurta: 2010-10-03 14:42:16
Toks šiltas, mielas albumo pasklaidymas. Patiko.
Anonimas
Sukurta: 2010-10-03 14:13:43
Visai tvarkingas, lyrinis, tradicinio pobūdžio darbas. Gal tik deminutyvų kelių galėjote atsisakyti.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-10-03 14:03:34
Gražu, švelnu, šilta.
Vartotojas (-a): Liepa
Sukurta: 2010-10-03 13:10:06
Gražūs prisiminimai :)
Anonimas
Sukurta: 2010-10-03 12:11:01
Vaikystę smagiai prisiminei :)
Vartotojas (-a): PelėdaitėS
Sukurta: 2010-10-03 11:40:43
Gaiviai, Gaiva, grįžot į vaikystę.