Minčių saujelė iš tylos 3

Šviesų
žvilgsnį
glamonėja
laikas.
Susemiu
tylos
sidabro
žvyrą.
Dalinu
kaip vaikas,
tiems kurie
dar pasiklydę.

Iš dangaus
griuvėsių,
vėjas pila
surinktus
lašus rieškutėm.
Nors perkūnai
vis dar
aiksi,
bet apgirtusi
tikrovė
greitai
baigsis.
nektariukė

2010-10-02 22:43:05

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2010-10-02 23:56:05

O rimuoti vaikas ir laikas niekas nedraudžia, tiesiog nerekomenduojama tuo pernelyg piktnaudžiauti. Labai dažnai būna, jog ir patys mokytojai taip daro. Arba jie tėra teoretikai ;)

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2010-10-02 23:54:14

O kodėl ji turėtų baigtis? Yra dalykų, kuriuos galime dalinti visą gyvenimą. Tik dažnai pagailim. Tuomet ta tikra tikrovė ir baigiasi... :(

Vartotojas (-a): spika

Sukurta: 2010-10-02 23:40:54

Mane mokė, nereikia rimuoti – laikas-vaikas,gal kaip nors kitaip.

Anonimas

Sukurta: 2010-10-02 23:26:38

Išimčiau šias vieteles:
Dalinu
kaip vaikas,
tiems kurie
dar pasiklydę;
vėjas pila
surinktus
lašus rieškutėm.

Ir keisčiau pačią pabaigą, nes truputį vangokas pasakymas šiame kontekste tikrovė/greitai/baigsis/, mano manymu.